Tikriausiai retas atkreipiame dėmesį į pakelėje gulintį paprastą lauko akmenį. Nedaug apie akmenis papasakoti galėjo ir Mažeikių darželio „Saulutė“ „Smalsučių“ grupės ugdytiniai. Vaikai įvardijo, kad tai pilkas ir apvalus daiktas, bet kai iš „paslapčių“ maišelio vieną po kito ėmė traukti, vis keistesnės formos bei spalvos akmenukus, „Smalsučiai“ įsitikino, kad jie būna pailgi, trikampiai, keturkampiai ir net širdelės formos, vienspalviai, taškuoti, dryžuoti, blizgantys bei išmarginti vingiuotomis gyslomis. Vaikai atliko bandymus, kad pažintų ir kitas akmenų savybes. Naudodami balansines svarstykles, ieškojo tinkamo dydžio akmenuko, kad atsvertų pilną dėžutę popieriaus likučių. „Smalsučiai“ bandydami įsitikino, kad mažas akmenėlis sveria tiek pat, kiek gana didelis kiekis popieriaus. Įdėjus akmenukus į vandenį vaikai pastebėjo, kad visi akmenys skęsta. Išsikėlėme iššūkį: surasti grupėje daiktą, kursi leistų akmenukui plaukti. „Smalsučiai“ išbandė įvairius būdus: vyniojo savo pasirinką akmenuką į popierių, prisegė segtuku, dėjo ant žaislo. Įsitikinome, kad geriausiai mažas akmenėlis plaukia ant medinės kaladėlės. Smagiausia ir sudėtingiausia užduotis vaikams buvo pagal nupieštą kontūrą surasti tinkamos formos akmenį. Sudėliotoje dėlionėje kažkas pamatė šuniuką, kažkas gėlytę, o kažkas paukštį…
„Smalsučiai“ panoro susikurti ir savo akmenukų paveikslus. Mažieji menininkai, naudodami įvairaus dydžio akmenukus, dažus, plastiliną ir kitas priemones ėmėsi darbo. Akmenukai pavirto gėlėmis, saulėmis, augalais ir įvairiausiais gyvūnais. Tokia organizuota veikla atskleidė, kad paprastas lauko akmuo, gali tapti puikia ugdomąja priemone, kuri lavina vaikų smalsumą, mąstymą, žodyną, žadina norą tyrinėti, kurti.
Renata Daukšienė,
Mažeikių lopšelio-darželio „Saulutė“ mokytoja