Kol didžioji Kauno r. Neveronių gimnazijos bendruomenės dalis nuo žvarbaus vėjo slepiasi jaukiuose koridoriuose, antrokai nusprendė įrodyti, kad žiemos šaltis gali tapti ne kliūtimi, o unikaliu įrankiu kūrybai. Mokiniai tyrinėjo vandens fizines būsenas ir kartu su mokytojais įgyvendino projektą, sujungusį gamtos pažinimą, ekologiją ir estetiką. Nors vandens virsmas ledu pradinėse klasėse dažniausiai aptariamas tik vadovėlių puslapiuose, šįkart antrokai teoriją nusprendė „paliesti“ rankomis. Jie diskutavo apie gamtos dovanojamą grožį – šerkšną, ledo gėles ar varveklius, apie tai, kaip žmogus ledo savybes panaudoja architektūroje bei skulptūroje. Šios diskusijos išaugo į kūrybines dirbtuves, o patys mokiniai tapo mažųjų formų architektais.
Kūrybos objektu tapo ledo inkliuzai, kuriems sukurti buvo naudojamos tik natūralios, tvarios medžiagos: džiovinti žiedai, citrusinių vaisių griežinėliai, sėklos, spygliuočių šakelės, kankorėžiai, uogos. Mokiniai komponavo šias gėrybes įvairiausiose formose, nuo paprastų indelių iki sferinių balionų. Pats procesas pareikalavo ne tik estetinio pajautimo, bet ir kantrybės. Didžiausia nuostaba vaikus aplankė kitą rytą, kai sustingęs vanduo virto skaidriu „stiklu“, įkalinusiu gamtos spalvas bei tekstūras. Kiekvienas darbas tapo unikalus, su savitais oro burbuliukais ir nepakartojamais kristalų raštais.
Šie mokinių sukurti kūriniai papuošė Kauno r. Neveronių gimnazijos lauko erdves, sukurdami laikiną, tačiau užburiančią galeriją po atviru dangumi. Šiame projekte žiemos šaltis atlieka kuratoriaus vaidmenį – būtent jis leidžia išlaikyti šiuos trapius meno kūrinius gyvus. Šis projektas atskleidžia, kad mokymasis nėra tik informacijos kaupimas, tai gebėjimas stebėti aplinką, eksperimentuoti ir pamatyti nepaprastus dalykus paprasčiausiuose gamtos procesuose. Antrokų darbai įrodė, kad net ir šalčiausia žiemos diena, pasitelkus šiek tiek fantazijos, gali tapti šviesia kūrybos švente.
Aida Makčinskienė,
Kauno r. Neveronių gimnazijos pradinių klasių mokytoja