,Palaimintas laikas, kuris mus visus įtraukia į meilės sąmokslą“ (W. M. Hamilton).
Kai baigiasi metai, šviesos laikas mąžta. Vėjuotų ir žvarbių dienų tamsos apsupti, daugelis žmonių ieško šilumos ir jaukumo, ima gyventi ateinančių švenčių nuotaika. Paskutinį kalendorinio rudens vakarą Alytaus Vidzgirio pagrindinėje mokykloje šurmuliavo mokiniai, jų tėveliai, artimieji – bendruomenės nariai, susirinkę į adventinę vakaronę ,,Kalėdų belaukiant‘‘. Juos visus suvienijo bendras tikslas – noras įsigilinti į šio ypatingo laikotarpio prasmę, nuodugniau susipažinti su artėjančių švenčių papročiais ir tradicijomis, dalyvaujant bendroje kūrybinėje veikloje pasinerti į jaukią laukimo bendrystės nuotaiką.
Įžengusiųjų į mokyklą laukė siurprizas – jie pateko į kūrybines dirbtuves. Pasitikę dirbtuvių padėjėjai dalyviams prisegė emblemas ir palydėjo į veiklos erdvę. Pradinių klasių mokiniai ir jų artimieji, vadovaujami mokytojos Zitos (jai talkino mokytojos Danguolė, Violeta, Lilija ir Laima), mokėsi gaminti kalėdinį žaisliuką. 6a klasės komandą technologijų kabinete pinti kalėdinį vainiką mokė mokytoja Aldona, o jai padėjo mokytojos Irena ir Milda. 5a ir 6b klasių grupė patraukė į kabinetus, virtusius kepyklėlėmis. Jose technologijų mokytoja Danutė su mokytojomis Judita, Loreta ir Renata kepė kalėdinius sausainius ir kalėdaičius. 7 klasių atstovai sugužėjo į mokyklos psichologės Rasos kabinetą, kuriame ji iš gamtinių medžiagų mokė pasigaminti kalėdinę eglutę. Visam būriui padėjo mokytojos Lina, Dangerūta ir Laima. 8-okų kompanijai, kurią sukurti kalėdinį atviruką mokė mokytoja Diana, padėjo mokytoja Rasa, Roma, Rima ir spec. pedagogė Vida. 9 – 10 klasių moksleivių grupė su chemijos mokytoja Lina smagiai gamino šventinį muilą.
Po intensyvaus ir produktyvaus darbo, šilto ir malonaus bendravimo visi sugužėjo į mokyklos aktų salę, kurioje surengė savo darbų parodą. Pasigrožėję rankdarbiais, pasidžiaugę rezultatais, vakaronės dalyviai atidžiai išklausė šv. Kazimiero bažnyčios klebono Dariaus Vasiliausko žodžių apie artėjančių Kalėdų prasmę ir džiaugsmą, apie laimę pajusti bendrystę ir galėti dalintis su kitais ne tik materialiais dalykais, apie sugebėjimą klausytis ir klausyti, nes Dievas ateina pas tuos, kurie turi laiko jį išgirsti. Mokyklos direktorius Valdas Račkauskas pasidžiaugė per metus nuveiktais darbais, galimybe kartu su visais prisiminti mūsų šaknis, išgyventi ir laukimo ramybę, ir kartu buvimo džiugesį, kuris nuskalavo visą kasdienybės nuovargį.
Nuskambėjus sveikinimams ir linkėjimams, advento vakaro dalyviai, mokytojų Dangerūtos, Audronės, Marytės ir Giedriaus pakviesti, mokėsi žaidimų, kalėdinių giesmių, klausėsi folklorinio ansamblio ,,Žvangucis“ melodijų − nors atrodo, kad adventas yra ramybės metas, bet ir anksčiau jaunimas žaisdavo ramius žaidimus, giedojo adventines giesmes.
Kalėdos – tai ne dovanų išpakavimas, tai širdies atvėrimas… Vakaras baigėsi, bet niekas dar neskubėjo nerti į nakties tamsą: šnekučiavosi, dalijosi patirtais įspūdžiais, dėkojo šio vakaro sumanytojoms – Dianai Marculevičei ir Aldonai Kadziauskienei. Todėl tenka pritarti W. M. Hamilton žodžiams, kad palaimintas yra tas laikas, kuris mus visus įtraukia į meilės sąmokslą.
Laima Staučaitė,
vyresnioji lietuvių kalbos mokytoja