Šią žiemą, gausiai prisnigus ir spaudžiant šaltukui, Mažeikių lopšelyje-darželyje „Saulutė“, kaip ir kasmet, buvo pakabinta lesyklėlė. Netrukus ji tapo vaikų dėmesio centru – mažieji smalsiai stebėjo, kas atskrenda pasimaitinti. Iš pradžių vaikai pastebėjo tik zyles ir buvo įsitikinę, kad lesyklėlę lanko tik šie paukščiai. Smalsumas paskatino domėtis daugiau – kalbėjomės, kuo minta žiemojantys paukščiai, kokį maistą jiems galime pasiūlyti ir kodėl šaltuoju metų laiku jiems tampa sunku jo susirasti. Vaikai pasakojo, kad ir namuose kartu su šeima prižiūri lesyklėles, beria sėklas bei rūpinasi atskrendančiais sparnuočiais.
Norėdami įsitikinti, kas iš tikrųjų lankosi prie mūsų lango, nusprendėme atidžiau stebėti lesyklėlę. Netrukus paaiškėjo, kad ji sulaukia kur kas įvairesnių svečių, nei tikėtasi – pastebėjome net penkias paukščių rūšis: didžiąsias zyles, sniegenas, bukučius, svilikus ir trumpam užsukantį genį. Šis atradimas nustebino ne tik vaikus, bet ir mokytojas.
Su vaikais svarstėme, kodėl būtent tokie paukščiai atskrenda į lesyklėlę. Priėjome išvadą, kad didelę reikšmę turi lesinamas maistas – įvairios sėklos, ypač saulėgrąžos, kurios tinka daugeliui žiemojančių paukščių.
Ši patirtis padėjo vaikams suprasti, kad net ir nedidelis žmogaus rūpestis gali padėti gyvajai gamtai. Lesyklėlė prie grupės lango tapo kasdieniu priminimu, kaip svarbu pastebėti gyvybę šalia mūsų ir ja rūpintis.
IU mokytojos Greta Rovbutienė ir Inga Klimienė