Pagal naujausias ugdymo mokslo rekomendacijas teigiama, kad išskirtinė pradinio ugdymo ypatybė – jo integralumas, t. y. visybiškumas, sąryšingumas ir darna. Gimnazijoje ugdymą pradinėse klasėse organizuojame kaip vieningą sistemą, kiek įmanoma susiejant atskirus mokomuosius dalykus. Vienas iš veiksmingiausių instrumentų ugdymo sąryšingumui ir kontekstualumui praktiškai įgyvendinti yra ilgalaikiai STEAM projektai.
Pradinių klasių mokytoja Indrė Rauleckienė teigia, kad STEAM ilgalaikius projektus su visais Neveronių gimnazijos 1-4 klasių mokiniais organizuoja jau antrus metus. Pedagogė pažymi, kad mokinių įsitraukimas į veiklas priklauso nuo projekto temoje užkoduotos intrigos, todėl temos paieškoms ir mokinių sudominimui skiria daug dėmesio. Šiuo metu mokiniai jau yra atlikę projektus: „Pupos gyvenimo ciklas“, „Šitake grybų ūkis klasėje“, „Morkos gyvenimo ciklas“. Projektų veiklos įtraukiančios, sužaidybintos, fiksuojamos vizualiai patraukliuose užduočių lapuose. Už patrauklios formos slypi pagrindinis ilgalaikių STEAM projektų tikslas – mokyti vaikus perprasti mokslinę logiką per patirtį, įžvelgti priežasties pasekmės ryšius. Projektinių veiklų metu formuojami mokslinės veiklos gebėjimai: tyrimo tikslo, uždavinių, hipotezės formulavimas, eigos numatymas, priemonių pasirinkimas, stebėjimas, duomenų fiksavimas, hipotezės tikrinimas ir išvadų formulavimas.
Šiais mokslo metais mokiniai gilinosi į morkos gyvenimo ciklą. Tema atrodytų paprasta, tačiau didžioji dalis mokinių sužinojo, kad morka yra dvimetis augalas. Mokiniai atliko tyrimą su vienerių metų morkos šakniavaisiu, kurį įprastai naudojame maistui. Jaunieji tyrėjai morkai suteikė augimui reikalingas sąlygas ir stebėjo pokyčius antraisiais jos gyvenimo ciklo metais. Šio projekto veiklose mokiniai atliko ne tik mokslinę užduotį. Jie domėjosi, kaip morka apibūdinama lietuvių tautosakoje, rinko patarles, mįsles, eilėraščius, ieškojo įdomių faktų ir morkų patiekalų receptų. Projekto veiklų pristatymui origami technika lankstė įvairaus dydžio morkas.
Mokytojui labai svarbu reflektuoti kokių kompetencijų reikės ateities visuomenėje, domėtis ugdymo mokslo tyrimais ir pagal tai modeliuoti savo pedagoginę veiklą. Esu įsitikinusi, kad pastangos puoselėti mokinių ir savo smalsumą visuomet atsiperka su kaupu, nes ugdymas klasėje tampa gyvas ir prasmingas.
Indrė Rauleckienė,
Kauno r. Neveronių gimnazijos mokytoja