Kasdien žiema pažeria vaikams begalę idėjų kaip smagiai, įdomiai praleisti laiką grupėje ar lauke. Grupės ,,Gudručiai” ugdytiniai lauke mielai stato besmegenius, sniego pilis, spalvina sniegą. O grupėje galima eksperimentuoti su parsineštu sniegu, ledo gabaliukais. Eksperimentai su sniegu, ledu vaikams suteikia galimybę kaupti patirtį, padeda lavinti pagrindinius pojūčius, moko spręsti problemas, kritiškai mąstyti.
Eksperimentas su sniegu
Vasario mėn. 5 dieną grupės „Gudručiai“ vaikai atliko bandymą „Ar sniegą galima nuspalvinti?“. Parsinešę sniegą į grupę, vaikai skubėjo jį nudažyti įvairiomis spalvomis. Rinkosi geltoną, žalią, raudoną, mėlyną spalvą. Pradžioje spalvinti sekėsi sunkiai, sniegas lipo prie teptukų, po to, kai sniegas pastovėjo kambario temperatūroje ir pradėjo tižti, viskas pasikeitė. Rezultatas vaikus nustebino: kai sniegas visiškai ištirpo ir pavirto į vandenį, jis buvo tamsiai rudos spalvos, pasak vaikų „purvinas“.
Vaikų mintys apie dažomą sniegą
Kamilė S., 5 m.: „Man patiko spalvinti sniegą. Niekada nebuvau taip dariusi. Labai gražiai gavosi“.Elija, 4 m.: „Spalvinau sniegą. Išsirinkau mėlyną spalvą. Man tas sniegas tapo panašus į debesėlį“. Matas G., 5 m.: „Sutirpo sniegas. Kai mes miegojom, sniegas ir sutirpo. Dabar labai gražiai matosi, kaip nudažėm sniegą: yra žalia, violetinė spalva“. Amelija D., 5 m.: „Sniegas toks spalvotas gavosi. Vanduo irgi spalvotas. Visokių spalvų. Atrodo dabar purvinas sniegas“. Tėja, 5 m.: „Sniegas man labai gražus nudažytas. Ir toks švelnus atrodo. O vanduo irgi spalvotas gavosi. Susimaišė mėlyna, žalia, geltona spalvos“. Justas, 5 m.: „Sniegą dažyti lengva buvo. Vandens nereikėjo teptukui sušlapinti. Taip švelniai braukėsi per sniegą. Aš dažiau sniegą žaliai:. Austėja, 4 m.: „Sutirpęs sniegas gražus“. Augustė, 5 m.: „Ištirpo sniegas. Dabar jis nešvarus. Jis spalvotas. Yra daug daug vandens“.
Eksperimentas „Ledo meškerė”
Eksperimentui reikalingos priemonės: pieštukas, siūlas, druska, lėkštelė su vandeniu, gabalėlis užšaldyto leduko. Eiga: prie pieštuko galo pririšame siūlą, o į lėkštelę su vandeniu įmetame ledo kubelį. Vaikams užduodamas klausimas: Kaip galėtume siūlu ištraukti ledo kubelį? Siūlo galą nuleidžiame ant kubelio ir užberiame ant jo kelis grūdelius druskos kristalų. Siūlo galas per kelias akimirkas prišals prie kubelio.
Kodėl? Druska tirpina ledą, tačiau tirpstant kartu sunaudojama šiluma. Ši šiluma paimama iš kubelio paviršiaus, ant kurio nėra druskos. Todėl druskos tirpalas iš karto užšąla ir tuomet galima siūlu ištraukti kubelį iš stiklinės. Šis eksperimentas ugdo kantrybę.
Vaikų mintys apie ledo meškerę
Nedas, 5 m.: „Prie leduko siūlas ilgai nekibo. Kai pabėriau druskos, jau ir prikibo. Man pasisekė. Ištraukiau leduką iš lėkštelės su siūlu. Ledukas linguojasi į dešinę, į kairę“. Nikita, 5 m.: „Man gerai sekėsi. Ilgai laukiau. Kai prikibo, labai džiaugiausi“. Kamilė Z. 5 m.: „Aš liūdna. Man nesiseka. Siūlas nekibo ir nekibo. Ledo niekaip neištraukiau. Gal laukti nemokėjau“? Matas G., 5 m.: „Man leduką buvo sunku sumeškerioti. Jau geriau su druska kimba. O maniau, kad nieko nepavyks. Reikėjo ilgai palaukti. Gerai, kad aš nepaskubėjau“.
Rima Skrinskienė
Mažeikių lopšelis-darželis,,Eglutė“ ikimokyklinio ugdymo pedagogė