Kabo tinklelis, ne rankų darbelis“. Kas? Ar atsimenate šią vaikystės mįslę apie voratinklius? Daug įvairiausių nuomonių yra apie vorus, voratinklius.
Vieni jų bijo, kitiems – gražu. Paslaptinga… Bet niekas nepaneigs fakto, kad voras yra darbštuolis ir kokius nuostabius voratinklius jis pernakt gali nupinti. O vienas iš gražiausių, šilto ir margaspalvio rudens požymių yra besidriekiantys voratinkliai. Tokio grožio nepastebėti, nesižavėti juo negalima – tai mūsų gamtos dalis. Panevėžio lopšelio – darželio „Draugystė“ tėvai, pedagogai ir vaikai yra darbštūs, kūrybingi bei atsakingi gamtos mylėtojai. Šiltą bet lietingą pirmadienį papuošė įstaigą tradiciniam ,,Rudens vėriniui“ savo gamybos voratinkliais. Voratinkliai buvo kuriami iš netradicinių medžiagų: panaudojant tai ką galima rasti gamtoje (šakeles, kaštonus ir t.t.) bei namuose (siūlus, plastikinius, metalinius dangtelius, vielutes ir pan.). O vorų ir voratinklių įvairovė… Dideli, maži, margi, vienspalviai, juokingi, rimti, rudeniški. Kiek džiaugsmo buvo vaikams apžiūrint voratinklius: „Oi šitas visai nebaisus“, „Man tai va tas didelis gražus“, „Šitą voratinklį aš su tėčiu dariau“, „Aš vorų daugiau nebijosiu, bet arti prie jų neisiu“- dalinosi vaikai savo pastebėjimais ir įspūdžiais. Smagu, kad mūsų inicijuota paroda pavyko ir džiugins visą rudenį. O svarbiausia, kad veikėme visi kartu, stebėjome gamtoje rudeninius voratinklius, miklinom pirštukus sukdami, pindami, rišdami savos kūrybos voratinklius, pagilinom gamtosaugines ir ekologinius žinias, džiaugėmės rudenėjančia gamta. O gamtoje… „Mažas voriukas pina sau tinklus…“

Mokytoja – metodininkė Loreta Jankūnienė