dvarasS. Nėris rašė: „… Koks gražus mažytis mūsų kraštas! Kaip lašelis tyro gintaro. Myliu jį seniai audimų raštuos Ir dainose kaimo gimtojo…“. Iš tikrųjų, toks gražus ir brangus yra gimtasis kraštas kiekvienam iš mūsų, tačiau ar daug ką mes apie jį žinom? Toli gražu, tuo gali pasigirti ne kiekvienas. Mūsų mokyklos mokiniams teko galimybė praplėsti savo akiratį apie mūsų kraštą, nes rugsėjo mėn. 29 – toji Radviliškio rajono mokyklose buvo paskelbta kraštotyros diena.
Kraštotyros diena Radviliškio raj. Alksniupių pagrindinėje mokykloje prasidėjo paskaita apie kraštotyrą. Paskaitą vedė buvusi šios mokyklos ilgametė istorijos mokytoja, mokyklos ir kaimo kraštotyros muziejaus įkūrėja, knygos „Alksniupių kraštas“ viena iš autorių Gražina Vengrienė. Ji supažindino 1-10 klasių mokinius su kraštotyros šaltiniais, šio krašto mokyklos istorija. Paskaitoje svečiavosi taip pat buvusi mokyklos mokytoja, gerai žinoma šio krašto dainininkė Aleksandra Jakavičienė, kuri lietuvių liaudies dainų ištraukomis pagyvino paskaitą.
Po paskaitos 1-4 klasių mokiniai keliavo prie pirmosios mūsų krašto valstybinės mokyklos Šileikonių kaime, vėliau veiklas vykdė klasėse. 5-10 klasių mokiniai buvo suskirstyti į tris grupes. Viena iš grupių su auklėtojomis ir gamtosaugininkų būrelio vadove važiavo į trumpą išvyką, aplankant keletą mūsų krašto objektų. Pirmas – dvarininkų Roppų pastatyta koplyčia su šalia esančiomis giminės kapinėmis. Čia mokiniai išgirdo trumpas istorijas apie bajorus Roppus, koplyčią, keleto kapų istorijas.
Iš koplyčios pasuko į Radvilonių dvarą. Čia mokinius šiltai priėmė dabartiniai šio dvaro savininkai. Dukra papasakojo šio dvaro istoriją nuo senų laikų iki dabar, aprodė dvaro antrame aukšte esančią menę, gretimus kambarius, liftą maistui kelti į menę, o jis yra vienas iš geriausiai išlikusių liftų Lietuvos dvaruose. Mokiniai užlipo apžiūrėti palėpių, kur, pasak žmonių kalbų, vaidenasi. Dvaro pirmame aukšte apžiūrėjo arkinį koridorių, kuriuo maistas buvo pristatomas iš oficinos į dvarą. Čia esančiuose kambarėliuose gyveno kambarinės. Dvaro kieme matė kitus dvaro pastatus: klojimą, arklidę, oficiną, ledainę, darbininkų namą, jau 1934 m. įkurtą šio krašto pieninę.
Grįžtant iš dvaro pravažiavo pirmąją valstybinę mokyklą Šileikonių kaime, Šileikonių kaimo kapelius, kur pagal archeologinius tyrimus, čia atrasti palaikai žmonių, gyvenusių jau VI a. Netoli jų – žmonių vadinami Milžinkapiai. XX a. pirmoje pusėje ariant šį lauką rasta daug aukštų žmonių kaulų. Jų blauzdikaulis siekė vidutinio žmogaus šlaunikaulio vidury. Manoma, kad tai karų su švedais palikimas.
Kol viena iš grupių keliavo, likusios mokykloje grupės nenuobodžiavo. Vienos dirbo mokyklos muziejuje su mokytoja V.Krugeliene, kitos aiškinosi rajono istorinius ir gamtinius objektus su mokytoju G. Leviška ir mokytoja I. Jurevičiene, ruošė savo darbų pristatymus. 12.30 val. grįžo paskutinė grupė. Visi 5-10 klasių mokiniai vėl patraukė į kultūros namų salę, kur gamtosaugininkų būrelio vadovė J. Beklešovienė supažindino trumpai su šio krašto istorija ir istoriniais objektais, kurių išvykos metu mokiniai nepamatė.
Paskutinė kraštotyros dienos dalis buvo konkursas ir darbų pristatymas. Tai apibendrino mokinių tą dieną įgytas žinias. Konkursas – tarpklasinis, komandos turėjo atsakyti į klausimus, pažymėti, įvardinti objektus iš nuotraukų, išspręsti kryžiažodį „Kraštotyros šaltiniai“, atlikti testą. Taip pat konkurso metu mokiniai pristatė namų darbus. Namuose turėjo sužinoti savo kaimo pavadinimo kilmę ir kuo daugiau senovinių žodžių su reikšmėmis. Po konkurso – grupių pristatymai. Ypač išsamus ir vaizdus pristatymas buvo grupių, nagrinėjusių rajono gamtinius lankytinus objektus. Šiomis skaidrėmis mokytoja galės pasinaudoti ir pamokose. Kol vyko darbų pristatymai, komisija susumavo konkurso rezultatus, kuriuos paskelbė renginio pabaigoje.
Antikos laikų filosofas Ciceronas sakė: „Istorijos nežinantys žmonės visada lieka vaikais.“
Šią dieną, manau, kad ne vienas „paaugome“, o pažindami savo kraštą ir labiau jį pamilstame
„Pamildami savo gimtąjį kampelį, išmokstame mylėti ir savo tėvynę.“ (S. Teri)

Jurgita Beklešovienė,
Gamtosaugininkų būrelio vadovė