Rugpjūčio mėn. 14 dienos rytą Ukmergės lopšelio – darželio „Eglutė” kieme vyko mokomoji pažintinė edukacija „Nuo lauko iki stalo“. Tai nuoširdžiai šiltas, mokytojų iniciatyva organizuotas renginys, kupinas patyrimo, pažinimo, dainų, žaidimų ir kitokių veiklų, skirtų vasaros pabaigai, rugiapjūtei, Žolinei. Ankstų ir saulėtą penktadienio rytą darželio kiemas virto rugiapjūtės lauku. Pedagogų kolektyvas pasirūpino lauko gėrybėmis: rugių, avižų, kviečių varpomis, miltų įvairove. Darželio kiemą papuošė iš pakulų rištais naminiais gyvulėliais. Ugdytiniai iš arčiau susipažinimo su grūdais, jų augimo procesu, vegetacija ir perdirbimu, pajuto išskirtinę pagarbą grūdui, šiaudui ir padėką žemei už laukuose užaugintą šių metų derlių. Į renginį sugužėjusius ugdytinius, pedagogus pasveikino ir padėkos žodžius grūdui, derliui, pagarbą duonos augintojams išreiškė mokytoja Rita.
Iš supresuotų šiaudų padaryti vartai kvietė ugdytinius aplankyti tris „laukus“, kurie pilni pažinimo, patyrimo, žaidimų, vasaros kilimo audimo ir finalinio susiėjimo prie bendro stalo. Vaikai grupelėmis ėjo pro šiaudų vartus, kur juos pasitiko iš šieno, linų surišti personažai: ožys, avis, karvė, kiaulė ir gaidys. Mokytoja Aniceta užbūrė vaikus savo žiniomis, pasakojimais apie kiekvieną javą. Po šios pažintinės veiklos vaikai buvo palydėti į antrą „lauką“, kur jų laukė meninio ugdymo mokytoja Vilma. Visus smagiai nuteikė lietuvių liaudies žaidimai ,,Šiaudų kūlis“, ,,Maišo nešimas“. Į ilgas, lanksčias gyvatėles renginio dalyvius sujungė lietuvių liaudies ratelis ,,Mano maišas pakulinis“. Po smagių žaidimų, ugdytiniai ir pedagogai keliavo į trečią patyrimo ir pažinimo „lauką“. Mokytoja Jolanta paruošė ugdytiniams patirtines veiklas, pasakojo apie grūdo kelią iki kasdieninio stalo. Jos suburti vaikai sijojo pro sietą grūdelius, pūtė ašakas, pylė į indelius, stebėjo grūdų sutrynimo, malimo procesą. Vaikai apžiūrinėjo miltų rūšis, juos lietė, ir ragavo. Ugdytiniai sužinojo, koks ilgas procesas laukia grūdo, kol jis subręsta ir pavirsta miltais. Šalia trečio „lauko“ mokytojos Rita ir Birutė mokė vaikus iš žolynų austi vasaros kilimus, kurie dar ilgai puoš kiemo erdves. Prie ilgo ir varpomis papuošto stalo, visus pakvietė mokytoja Nijolė. Čia vaikai skanavo įvairių rūšių duonelę ir paruoštą duonos sriubą-kaplūną. Tai buvo puiki proga, sueiti visiems prie bendro stalo ir, susėdus ant žolės, kalbėtis šypsenomis, širdimi.
Be grūdo, be juodos, baltos duonos neišsiverčia nei vienas lietuvis prie stalo, tai mūsų kasdieninė malda, skalsa ir sveikata. Tokia mūsų tautinė kultūra ir kol bus darbščių žmonių, o laukuose linguos javai auksiniai, tol Žolinės šventė gyvuos.

Jolanta Verbickienė,
ikimokyklinio ugdymo mokytoja